Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010
„Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-644

Įsigaliojo nuo 2010 liepos 30d.
Publikavimas: Valstybės žinios, 2010-07-29, Nr. 90-4781

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši higienos norma nustato sveikatos priežiūros įstaigų infekcijų kontrolės reikalavimus.

2. Ši higienos norma privaloma sveikatos priežiūros įstaigoms, taip pat institucijoms, atliekančioms šių įstaigų darbuotojų ir pacientų sveikatos saugos kontrolę, kitoms įstatymų nustatyta tvarka kontrolės institucijoms bei valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

II. NUORODOS

3. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos:

3.1. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EEB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1);

3.2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170);

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127);

3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);

3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 407 „Dėl epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 60-1796);

3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. V-1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“ (Žin., 2008, Nr. 138-5465);

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos

MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 13-523);

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 679 „Dėl Lietuvos medicinos normos

MN 102: 2009 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo ir dėl sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 176 „Dėl pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos patvirtinimo“ keitimo“ (Žin., 2002, Nr. 9-323);

3.9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 80/353 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-1999);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 413 „Dėl Lietuvos higienos normos

HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 67-2455);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 186 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 45-1734);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-55 „Dėl privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 35-1362);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-445 „Dėl Lietuvos higienos normos

HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760);

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-383 „Dėl medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 54-2660);

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. V-716 „Dėl Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 155-5664);

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-853 „Dėl poekspozicinės žmogaus imunodeficito viruso profilaktikos skyrimo aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 179-6634);

3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-137 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2006 „Dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 27-918);

3.20. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A1-331 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 123-5055);

3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos, privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-490);

3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. V-117 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 22-822);

3.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių asmenims, susirgusiems ar įtariamiems sergant, taip pat šių ligų sukėlėjų nešiotojams iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo negalima tęsti darbo, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 62-2526);

3.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444).

III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS

4. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

antiseptika – laikinųjų odos mikroorganizmų sunaikinimas ir nuolatinių mikroorganizmų sumažinimas ant odos, gleivinės ir kitų audinių;

aseptika – gyvų žmogaus audinių ir sterilių medžiagų apsaugos priemonės nuo aplinkos mikroorganizmų;

aštrūs instrumentai – daiktai ar instrumentai, būtini specialiai sveikatos priežiūros veiklai vykdyti, kuriais galima į(si)pjauti, į(si)durti, su(si)žeisti ir (arba) už(si)krėsti;

aukšto lygio dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias atsparias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis arba cheminėmis priemonėmis;

biologinė sauga – biologinių medžiagų, galinčių sukelti žmonių infekcijas, poveikio prevencijos priemonės;

biologinis indikatorius – kontrolės priemonė, kurią sudaro standartizuota gyvybingų bakterijų sporų, atsparių kontroliuojamam dezinfekcijos arba sterilizacijos būdui, populiacija;

Bowie-Dicko bandymas – gebėjimo pašalinti orą iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumo patikrinimas vakuuminiuose sterilizatoriuose;

B tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirtas įpakuotų ir neįpakuotų kietų, akytų daiktų ir daiktų su ertmėmis ir kanalais kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti;

cheminis sterilizacijos kontrolės indikatorius – sterilizacijos proceso kontrolės priemonė (cheminė medžiaga), kuri sterilizatoriaus kameroje veikiama vienos ar daugiau fizikinių ir cheminių sąlygų (temperatūros, garų, dujų ir kitų) keičia spalvą arba būseną;

1 klasės proceso poveikio cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas naudoti kiekvienam sterilizuojamam paketui ir nustatyti, kuris paketas buvo paveiktas sterilizacijos proceso (atskirti, kuris paketas sterilizuotas, kuris tik paruoštas sterilizacijai);

2 klasės specialiųjų tyrimų cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas naudoti specialiųjų tyrimų procedūrose, kaip nustatyta atinkamuose sterilizatoriaus ir sterilizavimo standartuose;

3 klasės vieno parametro cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į vieną kritinį parametrą. Šis indikatorius skirtas sterilizacijos ciklo poveikiui nustatyti, esant pasirinkto kritinio parametro nustatytam dydžiui;

4 klasės daugiaparametrinis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į du ar daugiau kritinius parametrus. Šis indikatorius skirtas sterilizacijos ciklo poveikiui nustatyti, esant pasirinktų kritinių parametrų nustatytiems dydžiams;

5 klasės sudėtinis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į visus kritinius parametrus;

6 klasės imituojamasis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į specifinio sterilizacijos ciklo visus nustatyto dydžio kritinius parametrus;

chirurginė rankų antiseptika – švarių rankų odos įtrynimas prieš operacijas ir kitas invazines medicinos procedūras odos antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius odos mikroorganizmus ir sumažinti nuolatinių mikroorganizmų skaičių;

daleles filtruojantis respiratorius – 5 µm dydžio ir mažesnes daleles įkvepiamame ore filtruojanti veido kaukė;

demineralizuotas (dejonizuotas, distiliuotas vanduo) – vanduo, iš kurio pašalintos kietos, neorganinės ir kai kurios organinės cheminės medžiagos (pašalinti mineralai, druskų jonai);

dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis;

dezinfekcijos valomasis tirpalas (valymo dezinfekavimo priemonė) – valymo priemonė su cheminės dezinfekcijos medžiagos priedais, skirta valyti ir dezinfekuoti vienos procedūros metu;

didysis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius, kurio kameros talpa yra vienas ir daugiau sterilizacijos modulių (54 l ir didesnės talpos);

ekskretai – žmogaus išskiriami medžiagų apykaitos produktai (šlapimas, išmatos, prakaitas);

etileno oksido sterilizatorius – sterilizatorius, kuriame prietaisai sterilizuojami etileno oksido arba etileno oksido ir kitų dujų mišiniu;

galutinis (baigiamasis) patalpų valymas, dezinfekcija – patalpų, kuriose gydomi sergantys arba įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, ir jose esančių daiktų bei įrangos valymas, dezinfekcija pacientui (-ams) išvykus;

galutinis taškas – taškas gamintojo apibrėžtų pasikeitimų, įvykusių po indikatoriaus poveikio specifiniais nustatytais dydžiais;

gravitacinis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su gravitaciniu oro šalinimo būdu;

gravitacinis oro šalinimo būdas – oro ir kitų inertinių dujų šalinimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizatoriaus įkrovos iki sterilizacijos didesnio tankio garais;

higieninė rankų antiseptika – rankų odos įtrynimas antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius ir sumažinti nuolatinius odos mikroorganizmus;

invazinė procedūra – odos pradūrimas ar pjūvis arba bet kokios medicininės priemonės įterpimas į kūno audinius ar ertmes diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos tikslais;

izoliavimas – priemonės ir procedūros, apribojančios mikroorganizmų plitimą nuo vieno asmens kitam asmeniui;

izoliavimo palata su neigiamu slėgiu – palata su mažesniu, palyginti su gretimų patalpų, oro slėgiu sergančiam arba įtariamam, kad serga infekcine liga, plintančia per orą (su dalelėmis), pacientui izoliuoti;

ypač pavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kuriais skverbiamasi per odą, gleivines ir kurie liečia sterilius audinius, kūno ertmes ir (ar) jais teka sterilūs skysčiai;

kita potencialiai infekuota biologinė medžiaga – žmogaus kūno skysčiai (sperma, makšties išskyros, smegenų, sąnarių, pleuros, perikardo, pilvaplėvės skysčiai, vaisiaus vandenys, seilės) su matomais kraujo pėdsakais arba šie skysčiai, kai sunku įvertinti kraujo buvimą juose, žmogaus ar lavono organai, audiniai, ląstelės, ŽIV, HBV, HCV ir kitų kraujo infekcijų sukėlėjų kultūros, terpės su šiais virusais;

kolonizacija – mikroorganizmų buvimas ir dauginimasis ant žmogaus kūno ir jo viduje be infekcijos klinikinių simptomų (požymių);

kritiniai parametrai – sterilizacijos proceso fizikinės ir cheminės charakteristikos (laikas, temperatūra, slėgis ir kt.);

laikinieji odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, patekę iš aplinkos ir trumpai gyvenantys ant odos;

mažasis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius, kurio kameros talpa mažesnė už vieną sterilizacijos modulį (54 l ir mažesnės talpos);

medicinos prietaisas – instrumentas, aparatas, įtaisas, programinė įranga, medžiaga ar kitas reikmuo, naudojamas atskirai ar kartu su kitais reikmenimis, įskaitant programinę įrangą, jos gamintojo specialiai numatytą naudoti diagnostikos ir (arba) gydymo tikslais ir reikalingą tinkamai jam naudoti, ir kurį gamintojas numatė naudoti žmogaus ligai diagnozuoti, jos plitimui sustabdyti, eigai stebėti, gydyti ar palengvinti; traumai ar negaliai diagnozuoti, stebėti, gydyti, palengvinti ar kompensuoti; anatomijai ar fiziologiniam procesui tirti, pakeisti ar modifikuoti; pastojimui kontroliuoti ir kurio naudojimas pagal paskirtį neveikia žmogaus organizmo iš vidaus ar išoriškai farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis, tačiau šios priemonės gali būti naudojamos kaip pagalbinės veikimo priemonės;

medicinos prietaisų ultragarsinis valytuvas – medicinos prietaisų valymo akustinėmis bangomis vandeniniame tirpale įrenginys;

nepavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kurie nesiliečia su pacientu arba liečiasi tik su sveika oda;

nuolatinis patalpų valymas, dezinfekcija – kasdieninis patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas ir dezinfekcija, kurios tikslas – apriboti ligų sukėlėjų plitimą, tiriant, gydant ir slaugant pacientą;

nuolatiniai odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, kurie nuolat gyvena ir dauginasi paviršiniuose ir gilesniuose odos sluoksniuose;

nustatytas (-i) dydis (-žiai) – kritinių parametrų dydis arba dydžiai, į kuriuos turi reaguoti indikatorius, pasiekęs gamintojo apibrėžtą galutinį tašką;

N tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su gravitaciniu oro šalinimo būdu, skirtas kietų (be ertmių ir kanalų) neįpakuotų daiktų kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti;

oro nuotėkio (vakuumo) bandymas – bandymas, patvirtinantis, kad oro kiekis, patenkantis į sterilizatoriaus kamerą vakuumo fazės metu, neviršija lygio, kuris trukdytų sterilizacijos procesui;

pagrindinis patalpų valymas ir dezinfekcija – visų patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas ir dezinfekcija numatytu higienos plane laiku;

papildomos izoliavimo priemonės – pacientų ir darbuotojų saugos priemonės, taikomos sergantiems ar įtariamiems, kad serga infekcinėmis ligomis, plintančiomis tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu ir per orą;

pavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kurie liečiasi su gleivine, pažeista oda;

ppm – ištirpusios medžiagos (dujų ore arba cheminės medžiagos skystyje) koncentracija, kuri matuojama masės dalimis milijone (1 dalis medžiagos milijone dalių tirpiklio – 1 ppm);

proceso išbandymo įtaisas – objektas, kuris modeliuoja blogiausias sąlygas sterilizuojančiam (-tiems) veiksniui (-iams) sterilizuojamuose gaminiuose ir naudojamas sterilizacijos procesui vertinti;

profesinė darbuotojo ekspozicija krauju – darbuotojo gleivinių ir pažeistos odos sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais, taip pat sužeidimas (mikrotrauma) naudotais aštriais instrumentais ir kitais aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais;

rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas vandeniu ir muilu;

sekretai – žmogaus ląstelių, organų, liaukų išskiriamos medžiagos (gleivės, seilės, skrepliai ir kt.);

specifinis sterilizacijos ciklas – konkretus (apibrėžtas) sterilizacijos ciklas su nustatytais kritinių parametrų dydžiais, pvz., 134 °C temperatūros ir 4 min. sterilizacijos trukmės ciklas arba 134 °C temperatūros ir 18 min. trukmės ciklas (prionams) ar kitas sterilizacijos ciklas;

standartinės izoliavimo priemonės – įprastinės infekcijos profilaktikos priemonės, taikomos visiems pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

sterilizacija – mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimas fizikinėmis ir cheminėmis priemonėmis;

sterilizacijos ciklas – automatinė sterilizacijos proceso etapų seka sterilizatoriuje;

sterilizacijos modulis – stačiakampio formos gretasienis, kurio matmenys yra 300 mm (aukštis) x 600 mm (ilgis) x 300 mm (plotis);

sterilizacijos procesas – tai darbų ar veiksmų seka, norint įvykdyti specifinius krovinio (įkrovos) sterilumo reikalavimus. Šių darbų ir veiksmų seka apima veiksmus iki sterilizacijos (jei yra būtini), sterilizuojančio veiksnio poveikį pasirinktomis sterilizacijos sąlygomis ir bet kokius būtinus veiksmus po sterilizacijos. Procesui nepriskiriamas valymas, dezinfekcija ar pakavimas iki sterilizacijos;

sterilizacijos trukmė – laiko tarpas, per kurį visuose įkrovos taškuose palaikoma gamintojo techniniuose reikalavimuose nurodyta temperatūra, sterilizuojančios medžiagos koncentracija, slėgis, drėgmė;

sterilizuojamas krovinys (įkrova) – gaminiai, kurie sterilizuojami vienu metu toje pačioje sterilizatoriaus kameroje;

sterilizuojamo krovinio (įkrovos) sterilizacijos kontrolė – krovinio (įkrovos) sterilizacijos sąlygų (oro pašalinimo, garų ir (arba) dujų įsiskverbimo į sterilizuojamus paketus ir kt.) patikrinimas;

sterilizuojamų gaminių paketas – gaminiai, iki sterilizacijos suvynioti į pakavimo medžiagą arba sudėti į sterilizavimo talpas arba sterilizavimo maišelius;

sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos kontrolė – sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos sąlygų patikrinimas;

sterilus gaminys – gaminys be gyvybingų mikroorganizmų;

S tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su vakuuminiu oro šalinimo būdu, skirtas gamintojo nurodytų daiktų kroviniams (įkrovoms), kurių sterilizacijos procesai yra patvirtinti, sterilizuoti;

vakuumas – vieta, iš kurios pašalinamas beveik visas arba visas oras ar kitos inertinės dujos;

vakuuminis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su vakuuminiu oro šalinimo būdu;

vakuuminis šalinimo būdas – mechaninis oro ir kitų inertinių dujų šalinimas vienu ar daugiau garų slėgio ir vakuumo ciklais iš sterilizatoriaus kameros ir iki sterilizacijos;

valymas – teršalų pašalinimas naudojant vandenį ir valymo priemones;

valymo priemonė – vandenyje tirpi priemonė teršalams šalinti;

vidutinio lygio cheminė dezinfekcija – daugelio bakterijų (išskyrus jų sporas), tuberkuliozės mikobakterijų, virusų, grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis;

žemo lygio cheminė dezinfekcija – daugelio bakterijų (išskyrus jų sporas) ir kai kurių virusų ir grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis;

žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorius – sterilizatorius, kuriame prietaisai sterilizuojami žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido mišiniu.

IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5. Sveikatos priežiūros įstaigose hospitalinių infekcijų epidemiologinė priežiūra ir valdymas organizuojama ir vykdoma teisės akto nustatyta tvarka [3.6].

6. Sveikatos priežiūros įstaigose susidarančios medicininės atliekos tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka [3.21, 3.22].

7. Sveikatos priežiūros įstaigose skalbiniai tvarkomi teisės akto nustatyta tvarka [3.10].

8. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, valymo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai, dirbantys su medicinos prietaisų, patalpų, aplinkos daiktų, paviršių cheminėmis dezinfekcijos priemonėmis, turi laikytis saugos duomenų lapuose nurodytų saugos ir sveikatos taisyklių [3.1].

V. PACIENTŲ IZOLIAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

9. Visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės.

10. Pacientams su patvirtinta ar įtariama infekcija, su daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, pvz., MRSA (meticilinui atsparių S. aureus), VRE (vankomicinui atsparių enterokokų) kolonizacija taikomos standartinės ir papildomos su perdavimo būdu (sąlyčio metu, per orą su lašeliais arba dalelėmis) susijusios izoliavimo priemonės, nurodytos šios higienos normos 1 ir 2 prieduose.

11. Įstaigai (senelių ir vaikų globos namai ir kt.), į kurią perkeliamas pacientas su patvirtinta ar įtariama infekcija, apie reikalingas izoliavimo priemones pranešama telefonu ir įrašoma medicininiuose dokumentuose.

12. Pacientą perkėlus į kitą palatą arba išrašius, palatose, kur buvo izoliuoti sergantieji užkrečiamosiomis ligomis, atliekamas galutinis (baigiamasis) valymas ir, jei reikia, dezinfekcija.

VI. STANDARTINĖS PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONĖS

13. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti parengtos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patvirtintos bei suderintos su darbuotoju arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo paskirtu asmeniu, atsakingu už infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, standartinių infekcijų kontrolės procedūros [3.6, 3.24].

14. Darbuotojai, atliekantys procedūras ar slaugantys pacientus, plauna rankas arba atlieka higieninę rankų antiseptiką pagal šios higienos normos 3 priedo reikalavimus, naudoja priemones ir medicinines pirštines pagal šios higienos normos reikalavimus.

VII. PAPILDOMOS PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONĖS

15. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga ligomis, kurių sukėlėjai gali būti perduoti keliais būdais, taikomos standartinės ir su visais galimais perdavimo būdais susijusios izoliavimo priemonės.

16. Ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientas su patvirtinta ar įtariama per orą (su dalelėmis) plintančia infekcija guldomas į izoliavimo patalpą su neigiamu slėgiu arba, uždėjus medicininę kaukę, į atskirą patalpą, informuojamas apie kvėpavimo takų infekcijų prevencijos ir asmens higienos priemones. Pacientui išvykus, patalpa valoma ir, jei reikia, dezinfekuojama, vėdinama ne mažiau kaip 20 min.

17. Stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pacientai, kuriems taikomos papildomos izoliavimo priemonės, guldomi į izoliavimo palatas.

18. Papildomų izoliavimo priemonių taikymo trukmė pateikta šios higienos normos 1 priede.

19. Pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai gali būti perduoti tiesioginio (liečiant pacientą) ir netiesioginio (liečiant paciento slaugos daiktus ir aplinkos paviršius) sąlyčio metu, taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės:

19.1. pacientai stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje guldomi į atskiras vienvietes palatas;

19.2. jei trūksta vienviečių palatų, pacientai guldomi į palatas su pacientais, kuriems nustatyta ar įtariama to paties mikroorganizmo infekcija ar kolonizacija;

19.3. paciento infekuotos ar kolonizuotos sukėlėjais žaizdos turi būti uždengtos tvarsčiu;

19.4. darbuotojai, įeidami į palatą, jei jie tiesiogiai lies pacientą, aplinkos daiktų paviršius, turi apsivilkti švarų chalatą, o pacientą ar prie paciento esančius paviršius ir daiktus liesti gali tik užsimovę medicinines pirštines;

19.5. darbuotojai, išeidami iš palatos, turi nusimauti medicinines pirštines, nusivilkti chalatą ir juos išmesti į tam skirtas talpyklas, atlikti rankų higieną pagal šios higienos normos 3 priedo reikalavimus.

20. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga išvardytomis šios higienos normos 1 ir 2 prieduose infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su lašeliais), taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės:

20.1. pacientai stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje guldomi į atskiras vienvietes palatas;

20.2. jei trūksta vienviečių palatų, pirmenybė guldant į vienvietę palatą teikiama kosintiems ir skrepliuojantiems pacientams arba jie guldomi į palatą su infekuotais tuo pačiu mikroorganizmu pacientais;

20.3. darbuotojai, įeidami į palatą, turi užsidėti medicininę kaukę.

21. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis), taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės:

21.1. pacientas stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje guldomas į izoliavimo palatą su neigiamu slėgiu;

21.2. nesant palatos su neigiamu slėgiu, pacientas guldomas į atskirą vienvietę palatą arba į palatą su pacientais, sergančiais (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija;

21.3. palatos durys visą laiką turi būti uždarytos;

21.4. darbuotojai, įeinantys į paciento, kuriam įtariama ar nustatyta atvira plaučių ar gerklų tuberkuliozė, palatą arba atliekantys procedūras, kurių metu gali būti įkvėpti gyvybingi mikroorganizmai, turi užsidėti daleles filtruojantį respiratorių;

21.5. darbuotojai, įeinantys į palatas, kuriose izoliuoti sergantys raupais pacientai arba kuriems diagnozuoti raupai, arba šiems pacientams atliekamos procedūros, kurių metu susidaro aerozoliai, turi užsidėti daleles filtruojantį respiratorių;

21.6. sergantiems kvėpavimo organų tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas pacientams taikomos teisės akte [3.5] nustatytos izoliavimo priemonės.

22. Jeigu pacientas, sergantis arba įtariama, kad jis serga, šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis arba su lašeliais), išvežamas arba išvedamas iš palatos, jam uždedama medicininė kaukė.

VIII. DARBUOTOJŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKA

23. Sveikatos priežiūros įstaigos vadovas turi užtikrinti darbuotojų sveikatos saugą nuo galimo sužeidimo ar sveikatos pakenkimo dėl kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikio [3.2].

24. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti parengtas ir sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patvirtintas ir suderintas su sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoju arba sveikatos priežiūros įstaigos vadovo paskirtu asmeniu, atsakingu už infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, darbuotojų biologinės saugos ir profesinės ekspozicijos profilaktikos aprašymas [3.6, 3.9].

25. Darbuotojai privalo tikrintis sveikatą. Darbuotojų darbo vietose turi būti sveikatos patikrinimų dokumentai [3.3, 3.4].

26. Darbuotojai, susirgę ar įtariami sergant užkrečiamosiomis ligomis, taip pat šių ligų sukėlėjų nešiotojai negali tęsti darbo be bendrosios praktikos gydytojo leidimo [3.23]. Jei darbuotojas susirgo infekcine liga, kuria, įtariama, kad užsikrėtė nuo paciento, apie įtariamą profesinę ligą pranešama teisės akto nustatyta tvarka [3.2].

27. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti vadovo patvirtinta darbuotojų skiepijimų nuo užkrečiamųjų ligų tvarka [3.17].

28. Darbuotojai pagal darbo pobūdį turi būti aprūpinti šiomis asmeninės apsaugos priemonėmis [3.20]:

28.1. apsauginiais drabužiais (chalatais, kostiumais, prijuostėmis) ir pirštinėmis;

28.2. galvos dangalais (medicinine kepuraite, gobtuvu);

28.3. akių ir veido apsauginėmis priemonėmis (akiniais, medicininėmis kaukėmis, veido skydeliais);

28.4. kvėpavimo takų apsauginėmis priemonėmis (daleles filtruojančiais respiratoriais);

28.5. apsaugine avalyne.

29. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti laikomos darbo vietoje.

30. Darbuotojų apsauginiai drabužiai, avalynė, rankų, veido, kvėpavimo takų apsauginės priemonės gali būti vienkartinės arba daugkartinio naudojimo. Daugkartinio naudojimo asmeninės apsauginės priemonės valomos ir dezinfekuojamos pagal gamintojų instrukcijas.

31. Daugkartinė apsauginė avalynė turi būti neperšlampama, tinkama valyti ir dezinfekuoti.

32. Darbuotojas, atlikdamas procedūras, kurių metu galimas užteršimas krauju ir kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais, pagal atliekamos procedūros riziką ir pagal įstaigoje nustatytą tvarką privalo dėvėti neperšlampamus darbo drabužius (neperšlampamą chirurginį chalatą arba chirurginį chalatą su neperšlampamais rankogaliais arba rankovėmis ir vienkartinę plastikinę prijuostę), apsaugines pirštines, galvos dangalą, akių ir veido apsaugines priemones, neperšlampamą avalynę arba dengiančius kojas neperšlampamą chalatą arba prijuostę.

33. Teikiant paslaugas sergantiesiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis būtina dėvėti specialias asmeninės apsaugines priemones [3.11].

34. Darbuotojas, teikdamas paslaugas pacientams, sergantiems per orą (su dalelėmis) plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis, turi užsidėti daleles filtruojantį respiratorių.

IX. PER KRAUJĄ IR KITUS KŪNO SKYSČIUS PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ (HBV, HCV, ŽIV IR KT.) PROFILAKTIKOS PRIEMONĖS

35. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patvirtinta profesinės darbuotojų ekspozicijos krauju (toliau – darbuotojų ekspozicijos) incidentų pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo bei profilaktikos tvarka. Darbuotojo ekspozicijos incidento pranešimo ir registracijos, darbuotojo sveikatos stebėjimo ir profilaktikos priemonių registracijos formų pavyzdžiai pateikti šios higienos normos 5, 6, 7, 8 prieduose.

36. Darbuotojai, kurie turi sąlyčio su krauju ir (ar) kita potencialiai infekuota biologine medžiaga (toliau – kitais kūno skysčiais) riziką, nustatyta tvarka skiepijami nuo virusinio hepatito B (VHB) ir po vieno bei trijų mėnesių po paskutinio skiepo atliekami serologiniai kraujo tyrimai dėl anti-HBS (antikūnų hepatito B viruso paviršiaus antigenų titrui nustatyti). Esant nepakankamam imuniniam atsakui, atliekama revakcinacija.

37. Darbuotojai turi laikytis šių darbo su naudotais aštriais instrumentais ir su krauju bei kitais kūno skysčiais saugos reikalavimų:

37.1. draudžiama pirštinėmis apmautomis rankomis liesti savo akis, nosį arba gleivines;

37.2. patekus ant odos paciento kraujo ir (ar) kito kūno skysčio ar susižeidus (įsidūrus, įsipjovus) aštriais naudotais instrumentais, oda nedelsiant plaunama tekančiu vandeniu ir muilu. Akių, nosies, burnos gleivinės, patekus ant jų paciento kraujo ir (ar) kitų kūno skysčių, plaunamos vandeniu.

38. Apie įvykusį ekspozicijos incidentą sveikatos priežiūros įstaigoje pranešama nustatyta tvarka, incidentas registruojamas, atliekamas medicininis darbuotojo ekspozicijos vertinimas, sveikatos stebėjimas ir, jei reikia, profilaktika (skiepijimas hepatito B vakcina) ir gydymas. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) profilaktika skiriama nustatyta tvarka [3.18].

39. Įvykus darbuotojo ekspozicijos incidentui, darbuotojui ir pacientui (infekcijos šaltiniui), jiems sutikus, atliekami kraujo serologiniai tyrimai dėl HBsAg (hepatito B viruso paviršiaus antigeno), anti-HCV (antikūnų hepatito C viruso), ŽIV.

40. Tolesnis darbuotojo ekspozicijos tyrimas, sveikatos stebėjimas, profilaktika ir gydymas priklauso nuo paciento (infekcijos šaltinio) tyrimo rezultatų.

41. Darbuotojo imunoprofilaktikos tvarka po ekspozicijos HBV infekcijos sukėlėjais priklauso nuo paciento (infekcijos šaltinio) infekuotumo būklės tyrimo rezultatų bei darbuotojo buvusių skiepijimų. Ji pateikta šios higienos normos 4 priede.

42. Jei darbuotojo ekspozicijos priežastis yra pacientas (infekcijos šaltinis), užsikrėtęs HCV, taikomos šios priemonės:

42.1. pacientas (infekcijos šaltinis) tiriamas dėl anti-HCV;

42.2. darbuotojui tuoj pat po ekspozicijos ir po 3 mėn. atliekamas anti-HCV testas ir, norint įsitikinti, ar jis užsikrėtė, ir laiku skirti gydymą, jis stebimas 6 mėnesius, atliekami anti-HCV ir ALT (alanino aminotransferazės) aktyvumo tyrimai (4–6 mėn. po ekspozicijos).

43. Jei pacientas (infekcijos šaltinis) nesutinka tirtis dėl ŽIV, HBV, HCV, darbuotojas tiriamas dėl ŽIV, HbsAg, anti-HCV ir taikomos teisės akte [3.18], šios higienos normos 41 punkte ir 4 priede nustatytos priemonės.

X. RANKŲ HIGIENA

44. Visose darbo vietose, kur vyksta pasirengimas ir atliekamos invazinės, diagnostinės ir kitos procedūros, kurių metu darbuotojai rankomis liečia pacientą, dirba su krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, tvarkomi skalbiniai, tvarkomos medicininės atliekos, atliekama dezinfekcija ir sterilizacija, turi būti:

44.1. sieniniai skysto muilo ir rankų antiseptiko dozatoriai, skystas muilas be antiseptinių priedų, pramoninės gamybos alkoholinis rankų antiseptikas. Rankų antiseptikas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose turi būti prie kiekvieno paciento lovos;

44.2. vienkartinių rankšluosčių dėtuvė ir vienkartiniai rankšluosčiai;

44.3. atvira ar pedalinė šiukšliadėžė su vienkartiniu plastikiniu įklotu.

45. Dozatoriaus indas ir pompa, skirta skystam muilui ir antiseptikui, keičiami:

45.1. patalpose, kuriose yra ypatinga infekcijos rizika pacientui ir personalui (operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos, onkohematologijos, neišnešiotų naujagimių skyriai, izoliavimo palatos ir kt.), – tik kitu skysto muilo ir antiseptiko vienkartiniu indu ir pompa arba vienkartine rankų paruošimo sistema. Prieš indo keitimą būtina išvalyti ir dezinfekuoti dozatoriaus dalis;

45.2. visose kitose patalpose – kitu skysto muilo ir antiseptiko vienkartiniu indu su pompa arba užpildomas tik tada, kai jis yra tuščias.

46. Naudojant pakartotinai, skysto muilo ir antiseptiko dozatorius ir jo dalys (priedai) bei daugkartinio naudojimo indas prieš kiekvieną užpildymą turi būti išvalyti ir dezinfekuoti.

47. Darbo metu visų darbuotojų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ir liečiančių pacientus, medicinos priemones, prietaisus, rankų oda turi būti sveika, nagai sveiki ir tik natūralūs, trumpai ir apvaliai nukirpti, nelakuoti, rankų papuošalai bei laikrodžiai nuimti. Nedidelės rankų žaizdelės užklijuojamos pleistru ir turi būti dirbama tik su medicininėmis pirštinėmis.

48. Rankų plovimo ir antiseptikos taisyklės pateiktos šios higienos normos 3 priede.

49. Medicininių pirštinių naudojimas:

49.1. draudžiama skyriuose, kuriuose yra ypatinga infekcijos įgijimo rizika (operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos skyriai) pacientui ir personalui, ir akių ligų skyriuose mūvėti pirštines su talku;

49.2. viena pirštinių pora naudojama tik vieno paciento priežiūrai. Atliekant vienam pacientui kelias invazines procedūras, kai liečiamasi su krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, ekskretu ar sekretu užteršta medžiaga ar paviršiumi, pakeičiamos pirštinės;

49.3. jei paciento priežiūros metu reikia palikti darbo vietą ar liesti aplinkos daiktus, paviršius, pirštines reikia nusimauti, o paciento priežiūrą tęsti užsimovus naujas pirštines;

49.4. pradūrus pirštinę, reikia nedelsiant ją keisti kita;

49.5. atliekant procedūras, kai yra didelė rizika pradurti (pvz., atliekant ortopedines-traumatologines, krūtinės ląstos operacijas, autopsiją ir kt.), reikia užsimauti dvi poras medicininių pirštinių.

50. Medicininės pirštinės užsimaunamos ant sausų švarių rankų ir mūvimos:

50.1. atliekant procedūras, kurių metų rankos gali būti užterštos krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretu, ekskretu arba kai rankomis liečiama gleivinė, atvira žaizda;

50.2. atliekant invazines procedūras, kurių metu kontaktuojama su krauju, steriliais audiniais, gleivinėmis;

50.3. liečiant aplinkos daiktus ir paviršius, suterštus krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais ar epidemiologiškai pavojingais mikroorganizmais;

50.4. atliekant aseptines invazines procedūras (pvz., sąnarių, kūno ir organų ertmių punkciją, centrinės venos kateterio ir šlapimo pūslės kateterio įvedimą, peritoninę dializę ir kt.) būtina mūvėti sterilias vienkartines pirštines.

51. Tvarkant, valant, dezinfekuojant instrumentus, aplinkos daiktus ir paviršius, reikia mūvėti cheminėms medžiagoms atsparias pirštines.

52. Nusimovus vizualiai švarias medicinines pirštines, atliekama higieninė rankų antiseptika. Jei pirštinės su talku, rankos turi būti plaunamos. Jei medicininės pirštinės vizualiai nešvarios ar užterštos krauju arba kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais ar ekskretais, rankos plaunamos ir higieninė rankų antiseptika atliekama, laikantis šios higienos normos 3 priede pateiktų taisyklių.

XI. MEDICINOS PRIETAISŲ NAUDOJIMAS IR PRIEŽIŪRA

53. Sveikatos priežiūros įstaigos gali pradėti naudoti tik teisės aktus atitinkančius medicinos prietaisus [3.7, 3.8]. Kartu su medicinos prietaisais turi būti pridėta lietuvių kalba parengta informacija (etiketė, naudojimo instrukcijos) apie medicinos prietaisų saugų ir tinkamą naudojimą bei priežiūrą.

54. Medicinos prietaisai privalo būti instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi pagal teisės akto [3.16] reikalavimus. Sterilizacijos proceso efektyvumo kontrolė turi būti atliekama pagal šios higienos normos reikalavimus.

55. Medicinos prietaisai turi būti valomi, dezinfekuojami ir sterilizuojami, vadovaujantis gamintojo naudojimo instrukcijomis, o jų nesant, – šios higienos normos reikalavimais.

56. Sveikatos priežiūros įstaigose draudžiama pakartotinai naudoti vienkartinio naudojimo medicinos prietaisus ar jų dalis.

57. Ypač pavojingi medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami ir sterilizuojami.

58. Pavojingi medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami arba dezinfekuojami aukšto lygio dezinfekcijos priemonėmis.

59. Nepavojingi medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami.

XII. MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA

60. Medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami rankiniu būdu ir (ar) ultragarsiniame valytuve arba mechanizuotai, naudojant dezinfekavimo pusautomačius arba automatinius dezinfekavimo plautuvus.

61. Medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami tam skirtose patalpose, tam numatytoje ir skirtoje vietoje.

62. Medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos priemonės turi atitikti teisės akto [3.7] reikalavimus.

63. Ypač pavojingų medicinos prietaisų valymo ir dezinfekcijos kokybė tikrinama ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pagal įstaigoje paruoštas procedūras. Kontrolės rezultatai registruojami sveikatos priežiūros įstaigoje nustatyta tvarka.

64. Medicinos prietaisai (medicinos aparatai) arba jų dalys, kurių paviršių negalima drėgnai valyti ir dezinfekuoti, dengiami vienkartiniais nelaidžiais biologiniams skysčiams apdangalais. Po kiekvienos procedūros apdangalai keičiami švariais.

XIII. MECHANIZUOTAS MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA

65. Mechanizuotas medicinos prietaisų valymas ir dezinfekcija dezinfekavimo plautuvuose:

65.1. Medicinos prietaisai transportuojami, valomi ir dezinfekuojami ne vėliau kaip per tris valandas po panaudojimo. Jei medicinos prietaisai po panaudojimo per tris valandas nebus valomi, jie turi būti užpilti dezinfekcijos valomuoju tirpalu (vietoj dezinfekcijos tirpalo gali būti naudojamas specialus drėkinantis gelis), nefiksuojančiu kraujo ir kitų kūno skysčių, o išėmus iš tirpalo, prieš sudedant į dezinfekavimo plautuvą, skalaujami vandeniu.

65.2. Medicinos prietaisai į dezinfekavimo plautuvo krovinio talpyklas dedami pagal prietaiso gamintojo naudojimo instrukcijas.

65.3. Lankstiniai medicinos prietaisai išardomi ir išskleidžiami. Dideli lankstiniai medicinos prietaisai sudedami taip, kad jie vienas kito neuždengtų. Tuščiaviduriai, kanaliniai medicinos prietaisai jungiami prie specialių jungčių, skirtų tuščiaviduriams prietaisams valyti ir dezinfekuoti.

65.4. Transportavimo krepšeliai, konteineriai, padėklai ir kitos medicinos prietaisų talpyklos valomi ir dezinfekuojami.

XIV. RANKINIS MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA

66. Medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos tvarka:

66.1. darbuotojai turi apsivilkti apsauginius drabužius (chalatą ir neperšlampamą prijuostę arba neperšlampamą chalatą), užsimauti pirštines ir užsidėti kitas asmenines apsaugines priemones, kurias rekomenduoja valymo ir dezinfekcijos priemonių gamintojai šių priemonių saugos duomenų lapuose;

66.2. lankstomieji sudėtiniai medicinos prietaisai išardomi;

66.3. valomi ir dezinfekuojami tuoj pat po procedūros;

66.4. prietaisai vonelėje turi būti apsemti, instrumentų kanalus, ertmes reikia užpildyti tirpalu, išstumiant iš jų orą;

66.5. prietaisams valyti (plauti) naudojami šepetėliai, skirti medicinos prietaisams valyti, arba neaustinės medžiagos arba nedažyto audinio servetėlės, kanalai valomi mechaninėmis priemonėmis;

66.6. išplauti ir dezinfekuoti prietaisai tuoj pat skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [3.14] ir demineralizuotu vandeniu, džiovinami;

66.7. išskalauti prietaisai su kanalais tuoj pat džiovinami suslėgtu oru arba šilto oro srove pagal prietaisų gamintojų naudojimo instrukcijas.

67. Prietaisai dezinfekuojami uždarose talpose, aštrūs prietaisai – uždarose talpose su iškeliamais sieteliais.

68. Draudžiama aštrius panaudotus medicinos prietaisus prieš dezinfekciją valyti rankomis. Panaudoti aštrūs medicinos prietaisai tuoj pat po procedūros dezinfekuojami (nustatytą laiką mirkomi dezinfekcijos valomajame tirpale), po to valomi (plaunami) tirpale specialiais šepetėliais ar kita tinkama priemone, skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [3.14] ir demineralizuotu vandeniu.

69. Neaštrūs medicinos prietaisai rankomis apdorojami tokia eilės tvarka: valomi, dezinfekuojami, skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [3.14] ir demineralizuotu vandeniu.

70. Dezinfekcijos valomieji tirpalai turi būti vidutinio lygio, turėti antikorozinių priedų, tinkami medicinos prietaisams.

71. Dezinfekcijos valomieji tirpalai gaminami pagal dezinfekcijos valomosios priemonės gamintojo naudojimo instrukcijas. Ant pagaminto tirpalo indo užrašomas tirpalo pavadinimas, paskirtis, koncentracija, pagaminimo data ir laikas.

72. Draudžiama į dezinfekcijos valomąjį tirpalą, jei to nenurodo gamintojas, papildomai pridėti valomųjų priedų.

73. Išvalytų medicinos prietaisų rankinei cheminei aukšto lygio dezinfekcijai sporocidiniai vieno cheminio komponento (veikliosios medžiagos) tirpalai, jei nurodo gamintojas, gali būti naudojami pakartotinai. Tirpalų tinkamumas naudoti pakartotinai tikrinamas tiriant veikliosios medžiagos koncentraciją pramoninės gamybos cheminiu indikatoriumi. Tyrimo rezultatai registruojami įstaigoje nustatyta tvarka.

74. Drumstas tirpalas ir (arba) tirpalas, kurio veikliosios medžiagos koncentracija neatitinka minimalios efektyvios koncentracijos, turi būti keičiamas.

75. Medicinos prietaisų valymas ultragarsu:

75.1. medicinos prietaisai ir jų dalys valomi pagal ultragarsinio valytuvo ir medicinos prietaisų gamintojo naudojimo instrukcijas;

75.2. panaudotas valymo tirpalas po kiekvieno plovimo išpilamas. Vonelė išvaloma pagal aparato gamintojo naudojimo instrukcijas;

75.3. ultragarsiniame valytuve išvalyti medicinos prietaisai skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [3.14] ir demineralizuotu vandeniu rankiniu būdu arba specialioje įrangoje, išdžiovinami.

XV. STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ PAKAVIMAS, PAKETŲ IŠDĖSTYMAS STERILIZATORIAUS KAMEROJE, Sterilizuotų Gaminių laikymas

76. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti sterilizuojamų gaminių pakavimo, sterilizuotų gaminių saugojimo ir transportavimo procedūros aprašymas.

77. Sterilizuojamų gaminių pakavimo priemonės turi būti tinkamos taikomam sterilizacijos būdui ir naudojamos pagal gamintojų naudojimo instrukcijas.

78. Konteinerių filtrai turi būti pramoninės gamybos. Konteinerių vienkartiniai filtrai turi būti keičiami prieš kiekvieną sterilizaciją (ciklą). Konteinerių daugkartiniai filtrai naudojami pagal gamintojų naudojimo instrukcijas. Daugkartinių filtrų naudojimo ciklų skaičius registruojamas įstaigoje patvirtinta tvarka.

79. Sterilizuojami gaminiai į konteinerius turi būti sudedami pagal sterilizatorių ir konteinerių gamintojų naudojimo instrukcijas.

80. Gaminiai sterilizuojami viengubame arba dvigubame pakete. Dvigubas paketas naudojamas, kai sterilizuoti medicinos gaminiai iš sterilizatoriaus gabenami į kitą pastatą (padalinį), kur jie laikomi iki naudojimo.

81. Paketai, kurie sudaromi vyniojant sterilizuojamus gaminius į pakavimo priemonę, turi būti sutvirtinami lipnia juosta (su cheminiu indikatoriumi arba be jo), tinkančia pasirinktam sterilizavimo būdui. Draudžiama paketus tvirtinti guminiais ir kitais raiščiais, aštriais daiktais (sąvaržėlėmis, segtukais).

82. Gaminių vyniojimo būdai pateikti šios higienos normos 9 priede.

83. Sterilizuojamų paketų masė neturi viršyti sterilizatorių ir pakavimo priemonių gamintojų nurodyto svorio.

84. Pakuojant į maišelius, gaminiai turi užpildyti ne daugiau kaip 2/3 maišelio tūrio.

85. Pakuojamų į maišelius ar popierių instrumentų aštriosios dalys uždengiamos tinkamomis pramoninės gamybos apsauginėmis priemonėmis.

86. Vienkartinius maišelius užlydant specialiu prietaisu – siūlių lituokliu (siūlėtuvu), siūlėtuvo funkcijos tikrinamos įstaigoje nustatyta tvarka su užlydymo kontrolės indikatoriumi ir rezultatai registruojami.

87. Vienkartiniai maišeliai su lipnia juosta, sudėjus sterilizuojamus gaminius, užlipinami rankomis.

88. Tekstiliniai gaminiai (baltiniai, vystyklai, tvarsliava) pakuojami į konteinerį arba vyniojami į popierių, arba pakuojami į popierinius-plastikinius maišelius.

89. Metaliniai, stikliniai indai pakuojami į popierinius-plastikinius maišelius arba vyniojami į popierių.

90. Sterilizuojamų gaminių paketų žymėjimas (informacijos rašymas, spausdinimas, etikečių klijavimas) turi būti saugus, kad nebūtų pažeistos pakavimo priemonės. Tiesiogiai ant paketo rašoma tik specialiais šiam tikslui skirtais žymekliais, kurių rašalas atsparus karščiui ir drėgmei, greitai išdžiūsta.

91. Jei sterilizuoti gaminiai iš sterilizavimo vietos koridoriais, liftais gabenami į kitus įstaigos padalinius ir (ar) pastatus, dvigubame pakete sterilizuoti medicinos prietaisai papildomai įdedami į specialią gabenimo pakuotę.

92. Paketų išdėstymo sterilizatoriaus kameroje taisyklės:

92.1. sterilizatoriuose, kuriuose sterilizuojami mišrūs kroviniai (įkrovos), pvz., tekstilė ir metalai, tekstilinius paketus reikia sudėti viršutinėje kameros lentynoje, o metalinius prietaisus – apatinėje kameros lentynoje;

92.2. paketai į sterilizacijos kameros krovinio (įkrovos) talpyklas (padėklus, lentynas, krepšius) arba ant laikiklių dedami laikantis sterilizatoriaus gamintojo nurodyto krovinio svorio visoje kameroje arba atskirose krovinio talpyklose (lentynose, padėkluose ir kt.) atstumų nuo kameros sienų ir kitų sąlygų;

92.3. maišeliai, jei kitaip nenurodo sterilizatoriaus gamintojas, sudedami vertikaliai taip, kad kiekvieno maišelio popierinė pusė liestųsi su kito maišelio popierine puse, o kiekvieno maišelio plastikinė pusė – su plastikine kito maišelio puse.

93. Sterilizuotų gaminių paketai turi būti laikomi sausose, švariose patalpose, tam skirtose uždarose spintose, stalčiuose arba lentynose. Lentynos turi būti įrengtos ne žemiau kaip 250 mm aukštyje nuo grindų ir ne arčiau kaip 440 mm atstumu nuo lubų įrangos; paviršiai lygūs, dangos iš neporingų medžiagų, tinkamų valyti ir dezinfekuoti.

94. Vandens garais, etileno oksido, formaldehido dujomis sterilizuotų paketų, laikomų 93 punkte nurodytomis sąlygomis, vidutiniai laikymo terminai:

94.1. dvigubame medicininiame krepiniame popieriuje arba dvigubame audekle arba bikse su filtru – ne daugiau kaip 3 paros;

94.2. konteineryje – ne daugiau kaip 6 savaitės;

94.3. viename užlydytame popieriniame-plastikiniame maišelyje – ne daugiau kaip 6 mėnesiai arba dviejuose užlydytuose popieriniuose-plastikiniuose maišeliuose – ne daugiau kaip 12 mėnesių;

94.4. užlipintame rankomis popieriniame-plastikiniame maišelyje – ne daugiau kaip 4 savaitės;

94.5. neaustiniame pluošte, dvigubame popieriuje, atitinkančiame standartų LST EN ISO 11607-1 ir LST EN 868-2, LST EN 868-9, LST EN 868-10 reikalavimus – ne daugiau kaip 4 savaitės.

95. Draudžiama naudoti gaminius iš sterilizuotų paketų su pažeista užlydymo siūle, pasibaigus jų sterilizacijos galiojimo terminui, iš nukritusių ant grindų, suspaustų, šlapių, pradurtų ar kitaip pažeistų, sugadintų paketų.

96. Neįpakuoti sterilizuoti medicinos prietaisai naudojami tuoj pat po sterilizacijos ir vietoje (negabenami į kitas patalpas).

VI. STERILIZACIJA

97. Atsparūs aukštos temperatūros (121 °C arba 134 °C) karščiui ir drėgmei ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai ir gaminiai sterilizuojami garo sterilizatoriuose.

98. Neatsparūs aukštos temperatūros karščiui ir drėgmei ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai ir gaminiai sterilizuojami žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido mišiniu arba etileno oksido dujomis, arba vandenilio peroksido dujų plazma.

99. Didžiuosiuose garo sterilizatoriuose sterilizuojami visi patvarūs aukštos temperatūros (121 °C arba 134 °C) karščiui ir drėgmei medicinos prietaisai ir gaminiai.

100. N tipo mažuosiuose garo sterilizatoriuose sterilizuojami neįpakuoti ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai (be ertmių ir kanalų), kurie bus naudojami tuoj pat po sterilizacijos ir vietoje (negabenami per kitas patalpas).

101. B tipo mažuosiuose garo sterilizatoriuose sterilizuojami neįpakuoti (kurie bus naudojami tuoj pat po sterilizacijos ir vietoje, negabenami per kitas patalpas) ir įpakuoti ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai ir akyti gaminiai bei medicinos prietaisai su kanalais ir (ar) ertmėmis.

102. S tipo mažuosiuose garo sterilizatoriuose sterilizuojami neįpakuoti (kurie bus naudojami tuoj pat po sterilizacijos ir vietoje, negabenami per kitas patalpas) ir įpakuoti ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai ir akyti gaminiai bei medicinos prietaisai su kanalais ir (ar) ertmėmis, jei sterilizatoriaus gamintojas patvirtina rekomenduojamų sterilizuoti krovinių (įkrovų) sterilizacijos procesų efektyvumą.

103. Karšto oro sterilizatoriuose (160 °C arba 180 °C) sterilizuojami neatsparūs greitam kaitinimui garais gaminiai. Šis sterilizacijos būdas taikomas laboratorijose metaliniams, stikliniams indams ir kitoms priemonėms, neturinčioms tiesioginio sąlyčio su pacientu, sterilizuoti.

104. Mažuosiuose sterilizatoriuose su vakuuminiu oro pašalinimu būdu, pagamintuose iki įsigaliojant LST EN 13060 standartui, leidžiama sterilizuoti įpakuotus tuščiavidurius ir vienalyčius prietaisus, vadovaujantis sterilizatoriaus gamintojo bei sterilizuojamo prietaiso gamintojų naudojimo instrukcijomis ir atliekant krovinio sterilizacijos kontrolę su proceso išbandymo įtaisu.

XVII. STERILIZACIJOS PROCESO EFEKTYVUMO KONTROLĖ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

105. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti parengta sterilizacijos kontrolės darbo procedūra.

106. Nuolatinę sterilizacijos proceso kontrolę atliekantis medicininio autoklavo aparatininkas arba kitas sterilizaciją atliekantis darbuotojas tikrina kiekvieną sterilizacijos ciklą, krovinį (įkrovą), vertina rezultatus ir juos įrašo į krovinio registracijos kortelę, kaip nurodyta šios higienos normos 114 punkte.

107. Sterilizacijos procesų efektyvumas tikrinamas naudojant fizikinį, cheminį metodus ir priemones. Biologinis metodas ir biologinės priemonės (biologiniai indikatoriai) papildomai gali būti naudojami nuolatinei sterilizatorių kontrolei tada, kai sterilizuotas krovinys (įkrova) bus atiduotas naudoti, gavus biologinių indikatorių tyrimo rezultatus.

108. Reikalavimai biologiniams indikatoriams:

108.1. biologiniai indikatoriai garo sterilizatorių kontrolei turi atitikti standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-3 reikalavimus;

108.2. biologiniai indikatoriai etileno oksido sterilizatorių kontrolei turi atitikti standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-2 reikalavimus;

108.3. biologiniai indikatoriai žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorių kontrolei turi atitikti standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-5 reikalavimus.

109. Reikalavimai cheminiams indikatoriams:

109.1. 1 klasės proceso cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 dalies reikalavimus;

109.2. 2 klasės specialiųjų tyrimų cheminis indikatorius naudojamas specialiųjų tyrimų procedūrose, kaip nustatyta atitinkamuose sterilizatorių ir sterilizacijos standartuose (LST EN 285, LST EN 13060, LST EN ISO 11140-3 ir LST EN ISO 11140-4);

109.3. 3 klasės vieno parametro cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus;

109.4. 4 klasės daugiaparametrinis cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus;

109.5. 5 klasės sudėtinis cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus. Kritinių parametrų nustatyti dydžiai turi atitikti arba viršyti biologiniams indikatoriams keliamus reikalavimus, nurodytus standarte LST EN ISO 11138;

109.6. 6 klasės imituojamasis cheminis indikatorius turi atitikti standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus.

110. Garo sterilizatorių kontrolė:

110.1. sterilizuojančios medžiagos poveikiui kiekvienam įpakuotų medicinos prietaisų, gaminių paketui įvertinti naudojamas išorinis 1 klasės proceso poveikio cheminis indikatorius;

110.2. vertinami kiekvieno ciklo kritiniai parametrai automatinės proceso kontrolės įrenginiuose arba kontroliniuose matavimo prietaisuose;

110.3. pagal sterilizatoriaus gamintojo naudojimo instrukcijas atliekamas sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas, nesant gamintojo naudojimo instrukcijų, sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas atliekamas kasdien;

110.4. vieną kartą per dieną, prieš pirmąjį dienos sterilizacijos ciklą, didžiuosiuose vakuuminiuose garo sterilizatoriuose atliekamas oro pašalinimo iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumo patikrinimas Bowie ir Dicko bandymu:

110.4.1. į sterilizatoriaus kamerą, sterilizatoriaus gamintojo nurodytoje kameros vietoje, įdedamas pramoninės gamybos sterilizacijos proceso išbandymo įtaisas su 2 klasės cheminiu indikatoriumi;

110.4.2. bandymo rezultatas vertinamas pagal cheminio indikatoriaus gamintojo naudojimo instrukciją;

110.4.3. bandymas kartojamas, jei atlikto bandymo rezultatai rodo, kad garų skvarbumas nepakankamas, nes oro pašalinimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų medicinos prietaisų, gaminių neefektyvus. Pakartotinai gavus blogą bandymo rezultatą, kviečiamas techninės priežiūros specialistas;

110.5. mažuosiuose vakuuminiuose garo sterilizatoriuose, jei medicinos prietaisų, gaminių krovinys (įkrova) netikrinamas su specialiam kroviniui patvirtintu proceso išbandymo įtaisu ar juose sterilizuojami akyti gaminiai, Bowie ir Dicko bandymas atliekamas pagal gamintojo naudojimo instrukcijas;

110.6. akytų gaminių (gumos, tekstilės) ir medicinos prietaisų be kanalų ir (ar) ertmių paketų ir krovinių (įkrovų) cheminė kontrolė atliekama vienu iš šių būdu:

110.6.1. į kiekvieną paketą (geometrinį centrą) dedamas 4, 5 arba 6 klasės cheminis indikatorius;

110.6.2. kiekvienas vienalytis (tik akytų gaminių arba medicinos prietaisų be ertmių ir (ar) kanalų) krovinys (įkrova) tikrinamas su sudėtingiausiu, sunkiausiu paketu iš sterilizuojamo krovinio (įkrovos). Šis paketas su 5 arba 6 klasės cheminiu indikatoriumi dedamas proceso bandymo vietoje;

110.7. kiekvienas medicinos prietaisų su kanalais ir (ar) ertmėmis krovinys (įkrova) tikrinamas sterilizacijos proceso išbandymo įtaisu ir 2 klasės specialiųjų tyrimų cheminiu indikatoriumi. Bandymo rezultatai registruojami;

110.8. kiekvienas mišrus akytų gaminių (gumos, tekstilės) ir medicinos prietaisų be kanalų ir (ar) ertmių, medicinos prietaisų su kanalais ir (ar) ertmėmis krovinys (įkrova) gali būti tikrinamas su specialiais kroviniui patvirtintais proceso išbandymo įtaisais ir 2 klasės specialiųjų tyrimu cheminiu indikatoriumi;

110.9. kiekvienas neįpakuotų medicinos prietaisų krovinys (įkrova) sterilizatoriuje tikrinamas su 4, 5 klasės arba 6 klasės cheminiais indikatoriais. Vienas cheminis indikatorius dedamas į kiekvieno padėklo (lentynos) geometrinį centrą.

111. Etileno oksido, žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorių kontrolė:

111.1. sterilizuojančios medžiagos poveikiui kiekvienam įpakuotų medicinos prietaisų, gaminių paketui įvertinti naudojamas 1 klasės cheminis indikatorius, skirtas sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu procesų poveikio kontrolei;

111.2. vertinami kiekvieno ciklo kritiniai parametrai (temperatūra, slėgis, sterilizacijos trukmė ir kt.) automatinės proceso kontrolės įrenginiuose arba kontroliniuose matavimo prietaisuose;

111.3. pagal sterilizatoriaus gamintojo naudojamas instrukcijas atliekamas sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas, nesant sterilizatoriaus gamintojo naudojimo instrukcijų, sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas atliekamas kasdien;

111.4. akytų gaminių (gumos, tekstilės, tvarsliavos, audinių) ir medicinos prietaisų (instrumentų) be kanalų ir (ar) ertmių paketų ir krovinių (įkrovų) cheminė kontrolė atliekama vienu iš šių būdu:

111.4.1. į kiekvieną paketą (geometrinį centrą) dedamas 4, 5 arba 6 klasės cheminis sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu kontrolės indikatorius;

111.4.2. kiekvienas vienalytis tik akytų gaminių arba medicinos prietaisų be ertmių ir (ar) kanalų krovinys (įkrova) tikrinamas su sudėtingiausiu, sunkiausiu paketu iš sterilizuojamo krovinio (įkrovos). Šis paketas su 5 arba 6 klasės cheminiu sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu kontrolės indikatoriumi dedamas proceso išbandymo vietoje;

111.5. kiekvienas medicinos prietaisų su kanalais ir (ar) ertmėmis krovinys (įkrova) tikrinamas sterilizacijos proceso išbandymo įtaisu ir cheminiu sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garo ir formaldehido kontrolės indikatoriumi.

112. Sterilizacijos vandenilio peroksido plazma proceso efektyvumas tikrinamas pagal sterilizatoriaus gamintojo naudojimo instrukcijas.

XVIII. STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ PAKETŲ, KROVINIO (ĮKROVOS) ŽYMĖJIMAS IR ATSEKAMUMAS

113. Kiekvienas sterilizuojamas paketas pažymimas krovinio (įkrovos) numeriu, sterilizacijos data, galiojimo data. Krovinio (įkrovos) numeryje koduojami: sterilizatoriaus eilės numeris (jei naudojami keli sterilizatoriai), sterilizacijos ciklo numeris, operatorius.

114. Informacija apie kiekvieną sterilizacijos ciklą registruojama įstaigos parengtoje ir patvirtintoje krovinio (įkrovos) registracijos kortelėje.

115. Krovinio (įkrovos) registracijos kortelėje turi būti krovinio (įkrovos) numeris, sterilizacijos data, krovinio (įkrovos) sterilizacijos kritiniai parametrai bei atliktos nuolatinės kontrolės rezultatai (įvertinimas, ar ciklas sėkmingas, ar nesėkmingas, cheminių indikatorių patikrinimo rezultatai), įvertinusio sterilizacijos rezultatus asmens vardas, pavardė, parašas.

116. Krovinio (įkrovos) registracijos kortelės laikomos sterilizatoriaus (sterilizatorių) nuolatinės kontrolės dokumentų rinkinyje pagal įstaigos patvirtintą tvarką.

117. Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti parengta galimai nesterilių paketų (nesėkmingos sterilizacijos atvejais), kurie atiduoti naudoti, atšaukimo tvarka. Šios tvarkos apraše turi būti pateiktos aplinkybės, kada būtina atšaukti nesterilius paketus, nurodyti asmenys, rengiantys pranešimą ir atšaukimo veiksmus, asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) turi būti pranešta apie atšaukimo atvejį.

118. Panaudotų pacientui įstaigoje sterilizuotų gaminių atsekamumas vykdomas pagal įstaigos sterilių gaminių panaudojimo procedūrą, įstaigos numatytuose apskaitos dokumentuose tam numatytoje vietoje registruojant krovinio (įkrovos) numerį.

119. Nuolatinės sterilizacijos kontrolės dokumentai saugomi pagal įstaigoje nustatytą tvarką (ne trumpiau kaip 5 metus).

XIX. PATALPŲ, INVENTORIAUS, PACIENTŲ DRABUŽIŲ, AVALYNĖS HIGIENA

120. Sveikatos priežiūros įstaigų kietasis inventorius turi būti iš atsparių valymo ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų, o minkštasis inventorius – iš medžiagų, patvarių šiluminiam arba šiluminiam-cheminiam dezinfekcijos būdams.

121. Sveikatos priežiūros įstaigose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą sutartiniais pagrindais atlieka šiai veiklai licencijuoti juridiniai asmenys [3.12, 3.19].

122. Pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę. Pacientų drabužiai turi būti švarūs. Drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti biologiniais skysčiais – tuoj pat. Pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti.

123. Lovų čiužiniai, antklodės, pagalvės ir skalbiniai po kiekvieno paciento turi būti keičiami švariais.

124. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su specialiais užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir (ar) dezinfekuoti įstaigoje turimais būdais.

XX. PATALPŲ ORO DEZINFEKCIJA

125. Stacionarios arba kilnojamosios ultravioletinių spindulių (UV) lempos įrengiamos tik pacientų, sergančių tuberkulioze, izoliacijos ir tyrimo patalpų orui dezinfekuoti.

126. UV lempos įrengiamos pagal gamintojų naudojimo instrukcijas ir naudojamos laikantis darbo saugos reikalavimų.

127. UV lempų skaičius patalpoje priklauso nuo patalpos dydžio. 1 kv. m patalpos orui dezinfekuoti reikia lempos su 1W galingumo UV spindulių šaltiniu.

128. Kiekvieną kartą naudojant registruojama UV lempos degimo trukmė. Lempos keičiamos, kai gamintojų nurodyta lempos degimo trukmė, susumavus visą lempos degimo trukmę, yra pasibaigusi.

XXI. PATALPŲ IR APLINKOS DAIKTŲ (ĮRENGINIŲ, BALDŲ, INVENTORIAUS) PAVIRŠIŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA

129. Sveikatos priežiūros įstaigų patalpų ir aplinkos daiktų paviršiai turi būti lygūs, lengvai valomi ir dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms.

130. Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti higienos (valymo ir dezinfekcijos) procedūrų aprašymai, planai. Higienos planai turi būti sudaromi visiems sveikatos priežiūros įstaigos skyriams (padaliniams). Higienos planuose turi būti pateikti valymo ir dezinfekcijos objektai, naudojamų valymo ir dezinfekcijos priemonių pavadinimai, koncentracija, dezinfekcijos ekspozicijos trukmė, valymo ir dezinfekcijos būdas, dažnis, atsakingi vykdytojai.

131. Dezinfekcijai turi būti naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotos ir registruotos dezinfekcinės medžiagos [3.7, 3.13, 3.15].

132. Aplinkos daiktų paviršiai, (pvz., kompiuterio klaviatūra, prietaisų lempų jungikliai), kurie atliekant procedūras teršiami krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais, dengiami neperšlampamais dangalais arba valomi ir dezinfekuojami.

133. Nuolatinis patalpų, aplinkos daiktų paviršių valymas ir dezinfekcija atliekami įstaigoje nustatyta tvarka ir tuoj pat, kai tik užteršiami krauju ir (arba) kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais. Dažnai liečiami rankomis aplinkos paviršiai valomi ir dezinfekuojami keletą kartų per dieną.

134. Nuolatinis patalpų, aplinkos daiktų paviršių valymas ir dezinfekcija atliekami šluostymo, plovimo būdais. Draudžiama nuolatinę patalpų, aplinkos daiktų paviršių dezinfekciją atlikti dezinfekcijos tirpalus aerozolius (rūkus) purškiant generatoriais.

135. Purškiamieji pramoninės gamybos alkoholinių koncentratų aerozoliai bei kiti aerozoliai gali būti naudojami tik nedidelių plotų aplinkos paviršių, neužterštų krauju ir (arba) kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais, greitai dezinfekcijai pagal gamintojų naudojimo instrukcijas.

136. Valymo ir dezinfekcijos tirpalai ruošiami ir naudojami pagal gamintojų naudojimo instrukcijas.

137. Patalpos, aplinkos daiktų paviršiai valomi šiltu vandeniu ir pramoninės gamybos valymo priemonėmis. Draudžiama paviršius valyti skalbikliais.

138. Pagrindinis patalpų ir aplinkos daiktų valymas ir dezinfekcija atliekama ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Pagrindinis operacinių valymas ir dezinfekcija atliekama ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Pagrindinio palatų valymo ir dezinfekcijos metu neturi būti pacientų.

139. Pagrindinis patalpų valymas ir dezinfekcija atliekami numatytu higienos plane laiku ir tokia tvarka: pradedamas nuo švariausių patalpų ir užbaigiamas nešvariausiose patalpose (nešvarių daiktų sandėliuose, tualetuose), atitraukiami baldai, įrengimai, visų aplinkos daiktų paviršiai valomi ir dezinfekuojami pradedant nuo viršaus ir einant iki apačios, baigiama grindimis. Atliktas patalpų valymas ir dezinfekcija registruojami įstaigoje parengtos ir patvirtintos formos dokumente.

140. Patalpų ir aplinkos daiktų paviršiams valyti ir dezinfekuoti naudojant sukomplektuotą vežimėlį, šluostės ir šluotų apmovai keičiami po vienos patalpos valymo / dezinfekcijos ir (ar) tuoj pat – po kraujo ir (ar) kitų kūno skysčių valymo ir dezinfekcijos. Daugkartinės šluostės ir daugkartiniai šluotų apmovai skalbiami (dezinfekuojami) šiluminiu arba šiluminiu-cheminiu būdais ir džiovinami įstaigoje įrengtoje skalbykloje / medicininių skalbinių skalbykloje / skyriuje įrengtoje skalbykloje / pagal sutartį su medicininių skalbinių skalbimo paslaugų teikėjais.

141. Valymo ir dezinfekcijos inventoriaus naudojimo taisyklės patalpų ir aplinkos daiktų paviršiams valyti ir dezinfekuoti nenaudojant sukomplektuoto vežimėlio:

141.1. tualetams valyti ir dezinfekuoti turi būti atskiras inventorius;

141.2. inventorius (šluostės, kibirai, šepečiai ir kt.) turi būti laikomas tam skirtoje patalpoje arba spintoje;

141.3. aplinkos daiktų paviršių ir grindų šluostės gali būti vienkartinės ar daugkartinės. Panaudotos daugkartinės šluostės plaunamos ir po to mirkomos dezinfekcijos valomajame tirpale arba skalbiamos (dezinfekuojamos) šiluminiu arba šiluminiu-cheminiu būdu skalbyklėje ir džiovinamos;

141.4. dezinfekcijos valomasis tirpalas po kiekvienos patalpos grindų valymo ir dezinfekcijos keičiamas arba naudojami du kibirai (vienas kibiras – dezinfekcijos valomajam tirpalui, kitas – vandeniui).

142. Paviršius, ant kurio išsipylė ar išsitaškė mažas kraujo ir (ar) kito kūno skysčio, sekreto, ekskreto kiekis, nušluostomas vienkartine skystį sugeriančia servetėle, po to paviršius šluostomas valymo priemonės tirpalu ir dezinfekuojamas aktyviojo chloro arba kitu vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos preparatu, skirtu paviršių dezinfekcijai, pagal gamintojo naudojimo instrukcijas.

143. Paviršius, ant kurio išsipylė ar išsitaškė didelis kraujo ir (ar) kito kūno skysčio, sekreto, ekskreto kiekis, dezinfekuojamas užpilant skystį sugeriančiomis granulėmis arba per uždėtą skystį adsorbuojančią servetėlę drėkinamas (užpilamas) 1 proc. (10000 ppm) aktyviojo chloro dezinfekcijos tirpalu. Paviršius, pašalinus teršalus, valomas valymo priemonės tirpale sudrėkinta vienkartine popierine ar audeklo servetėle.

144. Žaislai turi būti individualūs arba valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno naudojimo. Minkšti žaislai turi būti skalbiami. Žaislus, turinčius sąlytį su vaikų burna, po dezinfekcijos būtina skalauti vandeniu.

145. Slaugos priemonės (basonai, šlapimo surinkimo indai ir kt.) valomos ir dezinfekuojamos slaugos priemonių dezinfekavimo plautuvuose arba valomos ir dezinfekuojamos rankiniu būdu.

146. Cheminės dezinfekcijos priemonės naujagimio lopšiui (vežimėliui), inkubatoriui dezinfekuoti naudojamos tik nesant jame naujagimio arba kūdikio.

________________

Dokumento tekstas LRS svetainėje

dokumentas pdf